- graibštukas
- graibštùkas, -ė smob. (2) J, Kdn, Sv smulkių, mažų daiktų vagis, vagilius: Tikri vagys jie nėr, ale tokie graibštùkai Rs. Nu ir ką tu jam, tokiam graibštùkui, padarysi – žiūrėk, jau ką ir paglemžęs ! Žg.
Dictionary of the Lithuanian Language.